Butkiškė
Vertimas iš rankraščio " Žemaičių vyskupystės aprašymas " Kun. Vincentas Juzumovičius 1899m.
Butkiškė – miestelis, esantis Dubysos dešniajame krante, tarp Ariogalos ir Čekiškės, netoli nuo Kauno-Raseinių pašto kelio. Anksčiau Butkiškė priklausė Ariogalos pavietui, dabar - Kauno. Nuo Butkiškių iki Ariogalos - 6 varstai, iki Čekiškės – 10 varstų. Miestelis visai nedidelis. Jame yra keliolika gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena katalikai žemaičiai. Jame yra viena karčiama. Miestelis susideda iš dviejų dalių: valdiškos ir bendruomeninės. Čia nėra nei vieno padoraus namo ir niekas čia nei iš padoresnių asmenų, nei iš policijos tarnautojų nereziduoja, net liaudiškos mokyklėlės nėra. Kermošiai vyksta šv.Jono ir šv. Onos dienomis. Butkiškės priklauso senųjų Dubysos gyvenviečių grupei. Kažkada Butkiškės buvo žemaičių bajoro Butkos/~aus (Butki -lenk.) nuosavybe. Po jo giminės išnykimo, vietovės pavadinimas – Butkiškės (Butkiszki - lenk.) – tebepasiliko. Anksčiau vietovė, matyt, turėjo kitą pavadinimą. Valdant Vytautui Butkiškės priklausė Ariogalos tijūnijai, ir kartu su kaimyninėmis gyvenvietėmis sudarė tą tijūniją. Bažnyčia Pirmoji Butkiškių bažnyčia buvo pastatyta apylinkės gyventojų pastangomis apie 1506 metus ir priklausė Ariogalos parapijai. Dėl pavasarinių ir rudeninių Dubysos potvynių, gyventojams buvo reikalingas vietinis kunigas, tačiau tam dar nebuvo sąlygų. Tam, kad būtų patenkinti vietos gyventojų dvasiniai poreikiai, pavasarinių potvynių metu čia pasilikdavo vikaras iš Ariogalos. Krikšto ar ligos atveju gyventojai daugiau neturėjo kur kreiptis, nes aplink Butkiškes, kaip ir kitoje Dubysos pusėje, jokios kitos Bažnyčios nebuvo. Pagaliau 1539 m. Ariogalos tijūnas Dzevaltauskas, pavyzdingas ponas, supratęs gyventojų poreikį turėti šioje vietovėje kunigą, Karaliaus Žygimanto I-ojo leidimu išskyrė iš plačių Ariogalos tijūnijos valdų per 20 valakų žemės bei Čiužų kaimą Butkiškių bažnyčios ir jos kunigo išlaikymui. Tai įvyko 1539 metais. Tuo metu vyskupavęs Vaclovas Vežbickis čia įkūrė parapiją ir paskyrė kleboną. Vienok klebonas neilgai čia išsilaikė – reformacijos laikotarpiu apylinkės bajorija pasidalino klebonijos žemę, o kleboną pašalino. Ilgą laiką Butkiškių bažnyčia vėl neturėjo klebono, kol vyskupas Melchijoras Giedraitis (Merkelis=Melchioras Giedraitis, sūnus Mato, g.1536 – m.1609; nuo 1575 m. Žemaičių Vyskupas - vert.pastaba) šią parapijukę paskyrė Ariogalos klebono žinion. 1613 metais čia jau klebonavo Ariogalos ir Butkiškių klebonas kun. Jurgis Klausgailavičius, sūnus Vaclovo. Vyskupaujant Mikalojui Pacui, diecezijos (vyskupystės – vert.pastaba) valdytojas Melchioras Elijaševičius, spustelėjęs vietinę, jau katalikišką Butkiškių bajoriją, įtikino ją gražinti bažnyčiai žemę bent dalinai. Dėl to 1617 12 04 dieną tarp kun. Melchioro Elijaševičiaus - Žemaičių Vyskupystės Valdytojo; Ariogalos klebono ir Butkiškių kunigo Jurgio Klausgailavičiaus ir Butkiškių bajorų bei Sipavičių, Gaižauskų, Jotautų, Survilų ir kitų, buvo sudarytas dokumentas, pagal kurį Bažnyčiai buvo paskirti 5 valakai ir 5 margai žemės. (LDK margas buvo 0,71 hektaro; 30-33 margai sudarė 1 valaką; 1 valakas lygus apie 21 ha – vert.past.) Šis dokumentas, nurodantis žemių valdų ribas, nedelsiant buvo surašytas ir patvirtintas Žemaičių ziemstvoje. Netrukus, pasibaigus šiai bylai, 1660 09 07 dieną Diecezijos Valdytojas ir prelatas Melchioras Eljaševičius paskyrė kleboną Butkiškėms – kun. Kristupą Gaižauską. Paskirtasis klebonas 1663 07 07 iškėlė bylą Butkiškių bajorams Žemaičių Kunigaikštystės Pilies Teisme dėl bajorų pasisavintos ir ilgai negražinamos žemės. Šio proceso pasekoje bažnyčiai buvo gražintas kaimas Čiužai, o taip pat ir likusi žemė. (Series doc. I fund.leg.Dieces.Žm.) 1703 metais Butkiškėse klebonavo kun. Rafalovičius, 1735 – Steponas Vitkevičius. Pastarasis klebonavo dar ir 1752 m. - paskutiniojo Žemaičių Sinodo metu. Šiuo metu (t.y. apie 1880 metus, - vert.pastaba) nėra aišku, kelintas iš eilės, skaičiuojant nuo pat bažnyčios įkūrimo, yra dabartinis Butkiškių bažnyčios pastatas, kaip ir nėra žinoma, kas ir kada ją pastatė, o visas vietinis inventorius byloja, kad bažnyčia yra nedidelė ir neseniai restauruota bei išdekoruota. Bažnyčiai yra suteiktas Šv. Jono Krikštytojo vardas. Yra dvi brolijos: 1) Marijos vardo – įkurta 1758 metais ir 2) Šv. Juozapo. Iškilmės : 1) Švenčiausios Panelės Marijos Sopulingosios, su 5 penktadieniais Didžiojo pasninko metu, ir 2) Šv. Onos. Butkiškių bažnyčia neturi jokios filijos (filija - atskiras parapijinės katalikų bažnyčios padalinys) , tik medinę koplyčią parapijinėse kapinėse. Koplyčia, pagal padavimus, turėtų būti ta pačia pirmąja parapijine bažnyčia, kuri buvo pastatyta 1539 metais. Tačiau sunku įsivaidzuoti, kad medinė bažnyčia galėtų gyvuoti tokį ilgą laiką – net 340 metų. Turėtų būti bent jau antruoju pastatu nuo jos įkūrimo. Klebonija pastatya 1850 vietinio klebono kun. Rapolo Užamedskio pastangomis. Sklypas neblogas, priklauso V-ai klasei, yra tame pačiame Dubysos krante, kur atsiveria puikus vaizdas į upę, plaukiančią klebonijos papėdėje. Šiai klebonijai buvo skirta 19 valakų ir 24 margai žemės bei kaimas Čiužai. Pati parapija nedidelė ir žmonėmis neskaitlinga, apima 1 miestelį, 4 palivarkus, 5 bajorkaimius (okolicas), 12 kaimų, 3 užuribius (zaścianek lenk.), ir 2 viensėdžius (odnodvorec). Iš viso gyventojų – 1830, dūmų – tik 174. Gyventojų polinkis į religiją - nedidelis, mokančių skaityti – nedaug, blaivybė nedidelė, žmonės nepasiturintys. Įpročiai ir papročiai niekuo nesiskiria nuo Ariogalos parapiječių [papročių]. Parapija išsidėsčiusi beveik lygioje plokštumoje. Parapijos žemių rūšis ne blogiausia. Dirvožemis labiau molingas negu žvyruotas. Miškų yra pkankamai, tačiau didelių girių nėra. Dubysos krantuose yra ypatingai stačių skardžių. Upeliai yra šie: „Gowsajtis, Ormianka, Girwardis (lenk.)“. Plačiai žinomų ežerų ir pelkių nėra. Kalnų, be Padubysio skardžių, jeigu tai galima pavadinti kalnais, daugiau nėra. Senovinių artefaktų šioje parapijoje nėra nė pėdsako. Čia kažkada buvę neįžengiami miškai, greičiausiai nebuvo matę net kryžiuočio kojos. Nebent galėjo tarnauti pačių žemaičių slėptuvėmis." |
Vertical Divider
|