~Vertimas iš rankraščio " Žemaičių vyskupystės aprašymas " Kun. Vincentas Juzumovičius 1899m.
Dalis Kauno pavieto priklauso Žemaičių vyskupijai. Ši dalis iš rytų pusės yra ribojama Nevėžio upės, iš pietų – Nemuno, vakaruose ribojasi su Raseinių pavietu, šiaurėje – su Šiaulių pavietu. Atokiausioji pavieto bažnyčia yra Grinkiškio parapijoje. Minėta Kauno pavieto dalis priklauso Krakių dekanatui. Ji taip pat priklauso ir Vilniaus dekanatui, nes pastarajam priklauso tiek minėtoji Krakių, tiek kitos - Josvainių, Vilkijos, Raudondvario, Seredžiaus, Ariogalos, Butkiškių, Betygalos, Grinkiškio, Surviliškio, Dotnuvos ir Pernaravos parapijinės bažnyčios. Filijinės bažnyčios yra šios: Juodaičių, Leščių, Paliepių, Ugionių, Milašaičių, Vosiliškio, Paberžės, Šlapaberžės, Kėdainių ir Panevežiuko, o koplyčios: Ariogalos, Paštuvos, Krakių, Pašušvio, Rezgių, Butkiškių, Kruvandų, Nadkluczem*bei Betygalos. Tarp minėtų parapijinių bažnyčių yra 4 mūrinės: Raudondvario, Dotnuvos, Grinkiškio, Čekiškės ir statoma penktoji - Seredžiaus bažnyčia bei 3 filijinės bažnyčios: Ugionių, Panevežiuko ir Šlapaberžės. Be to šiame dekanate yra vienuolių Kotryniečių vienuolynas Krakėse ir viena pravoslavų bažnyčia Radvanų valdoje. Civilinės įstaigos yra 3: Vilkijoje, Ariogaloje ir Kėdainuose.
Vandenys
Pagrindinės upės yra trys: Nemunas, Nevėžis ir Dubysa. Kiek mažesnė – Šušvė – teka pavieto viduriu ir įteka į Nevėžį. Smulkesnės upės yra šios: Luknė, Veiviržas, Soltroga*, Kirkšnovė, Gynevė, Sandrava, Mukis*, Lazduona, Ringovė, Loznika*, Kausupis, Halsczia*, Kruvanda, Juodupis, Žąsinas, Lašiša, Ormianka*, Lukinis* (gal turėjo omenyje Luknelę?-vert.past.), Žwirupis*, Taurupis, Palonas. Ežerai : Meiliszki*, Lauberis* ir Akležeris*. Pelkės: Ilgszilis* ir Meiliszkie*. Paviete yra vienas kalnas – Wožnugaris* - prie Aleknaičių, Betygalos parapijoje. Miškai yra šie : Krakių, Betygoalos, Dotnuvos, Vilkijos, Ariogalos ir Seredžiaus. Vabzdžiai, varliagyviai, žuvys, paukščiai ir įvairūs augalai; gyventojų papročiai bei įpročiai yra tokie patys, kaip Raseinių paviete. Anksčiau Karaliui priklausė žemės turtai - pavietai : Ariogalos, Josvainių, Vilkijos, Betygalos... Vilkijos pavietas prie kryžiuočių vadinosi Paštuvos, o Josvainių - Gesowskim*. Šiandien Ariogalos, Josvainių ir Betygalos pavietai yra valdiški, o Krakės ir Surviliškis - tai Žemaičių vyskupams priklausę žemės turtai.. ______________________________________________________________ * - tokspavadinimasįrašytas rankraštyje lenk.k.; šio pavadinimo lietuviško atitikmens rasti nepavyko, - vert.past.
Antoni Oleszczyński (1794-1879)
Kaunas, dabartinė Žemaitijos sostinė
Kauno pilis XIV a. _ iš T.Narbuto knygos "Lietuvių tautos istorija" 1839 m.