ŽODYNĖLIS
Noviciatas – patalpos vienuolyno novicijų apgyvendinimui.
Novicijus – naujokas, kandidatas į katalikų vienuolius, kurio bandymo laikotarpis trunka vienerius metus
|
Okolica - žiūr. Bajorkaimis
Ordinacija – majorato forma, kuomet žemės valdą, susidedančią iš pastatų, kaimų ar net miestų, kaip nedalomą vienetą, valdydavo vienas giminės atstovas (ordinatas), vadovaudamasis savo nuosavu statutu (fundacijos aktu), draudžiančiu valdą skaidyti į smulkesnes dalis (buvo draudžiama parduoti, ar užstatyti pastatus, ar valdos dalį), ir buvo beveik vienvaldis tos valdos lyderis. Ordinatui mirus, valdą, kaip nedalomą vienetą, paveldėdavo vyriausias jo sūnus arba vyriausias giminės atstovas.
Paveldėtojo broliai ir seserys neturėjo teisės disponuoti šia žemės valda. Seserims būdavo skiriamas kraitis, broliams – užtikrinamas geras išsilavinimas. Sulaukę senatvės broliai ir seserys turėjo teisę grižti į ir būti karšinami ordinacijoje (savotiška šeimyninė senatvės pensija). Ordinacijas oficialiai įsteigė Steponas Batoras XVI a. pabaigoje. Joje galėdavo būti įkurti ne tik kaimai, bet ir miestai. Ordinacijos nesutapdavo su administraciniais vienetais. Pavietas - administracinis-teritorinis LDK vienetas, įvestas po Liublino unijos ir funkcionavęs iki XVIII amžiaus.
Pavieto valdytoju tapdavo bajorų seimelio renkamas seniūnas. Pavietais Lietuvos žemėse iki 1800 m. vadinosi ir valsčiai, vėliau – tik apskritys. Prior - pirmasis abato padėjėjas
Propinacijos teisė - išskirtinė teisė gaminti, įvežti ir pardavinėti alų, degtinę ir medų, bei iš šios prekybos gauti pajamas
°Re, °R, °Ré, °r - (Reaumiur) - René Antoine Ferchault de Réaumur temperatūrų skalė įvesta 1730 m. Tai skalė, kur vandens užšąlimo temperatūra prilyginama 0, o vandens virimo temperatūra 80. Lygybė 100°C = 80°Re parodo, kad 1°C = 0,8 °Re, o 1°Re = 1,25 °C
Réaumur temperature conversion formulae
Scheda - palikimas
Senoviniai ilgio matai - žiūr. lentelę Nr.2 žemiau
Skrofuliozė (Tuberculous cervical lymphadenitis) – limfmazgių tuberkuliozė
Sufraganas - bažn. pavyskupis (vyskupas pagalbininkas, pavaldus vyskupui ordinarui, vyskupas be vyskupystės
Šlajos - rogės miškui, malkoms vežti.
Tijūnas - 1. LDK valsčiaus valdytojas - kunigaikščio vietininkas. 2. Dvaro prievaizdas
Timfas – pirmoji Lenkijos sidabrinė moneta, kaldinta 1664-1667 metais, kurios nominalas buvo 30 grašių, o sidabro joje buvo už 10-15 grašių. Andrius Timfas (Andreas Timpe, Tümpe) – karališkųjų kalyklų valdytojas pasiūlė nukaldinti nevisavertes sidabro monetas – zlotus - 6,73 gramo masės ir 500 prabos – ir tokiu būdu išspręsti karo meto iždo problemas.
Uolektis - atstumas nuo alkūnės įlinkio iki rankos viduriniojo piršto galo. Atitinka maždaug 60–65,54 cm. Nuo XIX a. pr. įvestas uolekties ilgis – 64,96 cm.
Trys uolektys sudarė sieksnį. Uolektis - vienas seniausių matų standartų vienetų. Uolekties dydis priklausė nuo šalies, regiono ir epochos. Uolektinės prekės – prekės, pardavinėjamos uoklekčiais.
Užuribis (lenk.- zaścianek ) ― LDK kaimiškosios gyvenvietės tipas, atsiradęs XVI a. valakų reformos ir trilaukės sėjomainos įvedimo eigoje, kuomet visi dirbami laukai buvo dalinami į tris dalis, turinčias aiškias ribas. Po laukų padalinimo už atmatuotų sklypų ribų likdavo laisvi žemės plotai (užuribiai), kuriuos arenduodavo smulkioji bajorija. Susidarydavo įvairiaus dydžio užuribiai. Mažuose plotuose įsikurdavo viensėdijos, dideli užuribiai tapdavo panašūs į didelius kaimus.
Valakas - lygus ~21 ha, arba 30-33 margams
Varstas - senovinis rusų ilgio matas lygus 1066,8 m. Pirminė žodžio 'varstas' reikšmė buvo - "plūgo posūkis", reiškęs vagos ilgį, kurią jautis galėjo išarti be poilsio, ardamas viena kryptimi, t.y. iki plūgo posūkio.
Фасмер М. Этимологический словарь русского языка. — М.: Прогресс, 1964–1973. — Т. 1. — С. 300. Viderkrafo teisė (widerkraff) - žemės valdos pirkimo aktas, suteikiantis teisę buvusiam savininkui atpirkti iš naujojo savininko anksčiau valdytos savo žemės sklypą.
Viensėdija (Однодворец (рус.) Odnodvorec) – vieno kiemo dvaras (ūkio sodyba), neturintis palivarkų, malūnų ir pan., kuriame gyvena arba buvusių karių palikuonys, arba dėl turto stokos negalintys tapti bajorais tarnautojai, arba “išbajorinti” smulkieji bajorai.
Odnodvorec – nekilmingas Rusijos imperijos tarnautojas, neturtingas žemės valdytojas ar atlikęs karo prievolę ir gavęs apdovanojimą, bet negalintis pretenduoti į bajorų luomą žmogus. Car.Rusijos užgrobtose teritorijose - viensėdis - dažniausiai “išbajorintas” smulkusis bajoras, gyvenantis vieno kiemo dvare. Užgrobtose teritorijose stengiantis sumažinti bajorų sluoksnį (kaip nemokantį valstybei mokesčių, besinaudojantį privlegijomis ir sudarantį tvirtą nacionalinį patriotinį pagrindą), XIX a. pradžioje buvo atliekamas 'bajorystės patvirtinimas' (net keliais etapais), su tikslu kuo daugiau bajorų (neturinčių savo pavaldume reikiamo skaičiaus “dūšių” ar nespėjusių įvykdyti kitų nustatytų reikalavimų) pervesti į žemesnį socialinį sluoksnį ir tokiu būdu padaryti juos “mokesčių mokėtojais”, o kartu susilpninti jų patriotinę įtaką savo krašto žmonėms. 1 lenk. zlotas - lygus 30-čiai lietuviškų grašių
|
Bažnytinėse metrikose sutinkamų lotyniškų terminų ir jų sutrumpinimų reikšmės
(ruošiamas) (lentelė Nr.1)
(ruošiamas) (lentelė Nr.1)
|
Senoviniai ilgio matai (lentelė Nr.2)
Vieneto pavadinimas |
Vertė SI sistemoje |
Vertė kitose sistemose |
Etimologija |
Mylia (mi) |
1609,344 m |
5280 ft; 1760 yd |
Atstumas, kurį sudaro 1000 (dvigubų) žingsnių, (kuomet žengiant skaičiuojamas tik kairės kojos prisilietimas prie žemės). Dvigubą žingsnį sudarė 5 pėdos. |
Varstas |
1,0668 km |
500 sieksn. |
Vagos ilgis, kurią jautis galėjo išarti be poilsio, ardamas viena kryptimi |
Sieksnis (маховая сажень) |
1,78 m - 2,1336 m |
3 aršinai; 6-(7) pėdos; |
Atstumas tarp maksimaliai į šonus išskėstų abiejų rankų pirštų galų Įvairiuose šalyse sieksnio ilgis skyrėsi: Rusijoje – 2,13 m, Anglijoje – 1,82 m, Prancūzijoje – 1,9 m, Ispanijoje – 1,67 m, Vokietijoje – 1,7 m, Portugalijoje – 2,2 m |
Didysis sieksnis (косая сажень) |
2,48 m |
9 pėdos |
Atstumas tarp ištiestos į viršų rankos pirštų galų ir priešingos kojos pirštų galų |
Jardas (yd) |
91,44 cm |
- |
- |
Aršinas (аршин) |
71,12 cm |
Atstumas nuo peties iki rankos pirštų galų |
|
Pėda (фут) 1’ arba 1ft = |
30,48 cm |
12 colių |
- |
Delnas (ладонь) |
7,5 cm |
- |
Delno plotis tarp suglaustų keturių rankos pirštų (nuo smiliaus iki mažylio) |
Verškas (вершок) |
4,445 cm |
1/48 sieksn.; 7/48 pėdos: 1,75 colio |
Rankos rodomojo piršto pamatinio pirštakaulio falangos ilgis |
Uolektis (локоть) |
~ 60 cm |
- |
Atstumas nuo alkūnės iki pirštų galų Įvairiose šalyse uolekties ilgiai slyrėsi: Škotiška uolektis = 94 cm, Prancūziškoji uolektis = 137.2 cm Lenkijos uolektis =78.7 cm Frankfurto uolektis = 54.7 cm), |
Sprindis (пядь) |
17,78 cm |
- |
Atstumas tarp ištiestų nykščio ir smiliaus |
Žingsnis (шаг) |
71 cm |
- |
- |
Colis (дюйм) 1” arba 1in |
2,54 cm |
1/12 pėdos |
Rankos didžiojo piršto viršutinės falangos plotis Įvairiose šalyse įvairiais laikotarpiais colių reikšmės buvo skirtingos: Senasis Lietuviškasis colis - 2,7076 cm Senasis arba Karūnos colis - 2,48 cm (iki 1819 m.) Prūsijos colis - 2,61545 cm (1755 m.), 3,76625 cm (1816 m.) Rygos colis - 2,24 cm Austriškasis colis - 2,63402 cm Britaniškasis colis - 2,5399931 cm |